1 Gavėnios sekmadienio homilija
Pirmąjį gavėnios sekmadienį Dievo žodis pasakoja apie pirmųjų tėvų gundymą neklausyti Dievo. Edeno sode velnias įtikinėja Ievą, kad Dievas yra pavydus ir dėl to uždraudęs valgyti vaisių nuo gero ir pikto pažinimo medžio. Moteris patiki gundytojo žodžiais; panašiai pasielgia ir Adomas. Jie abu norėjo būti laimingi, tik, būdami laisvi, pasirinko paklausyti ne Dievo, bet gundytojo.
Neklausydami Dievo, pirmieji tėvai tikrai pažino, kas yra pikta, bet dėl to netapo laimingi, atvirkščiai, pamatė savo nuogumą, tai yra, suvokė savo bejėgiškumą blogio akivaizdoje. Neklusnumas Dievui išlaisvino žmoguje visas griaunamąsias jėgas - savimeilę, puikybę, godumą, kūniškumą, pavydą, pyktį. Šios jėgos kėsinasi kiekvieno žmogaus gyvenimą paversti dideliu blogio sąvartynu. Kainas iš pavydo nužudo brolį Abelį, o mes kasdien aikčiojame nuo Kaino darbų; kasdien matome piktojo ranką, kuri sėja mirtį, darko žmonių gyvenimus, vietoje laimės palikdama moralinius griuvėsius.
Lengvabūdžiui žvilgsniui neklusnumas Dievui gali atrodyti nereikšmingas; iš tikrųjų, jis yra kaip viską nušluojanti cunamio sukelta vandens banga.
Evangelija pasakoja apie alkano Jėzaus gundymą. Velnias nujaučia, kad Jėzus atėjęs sugriauti jo darbus, todėl bando jo dėmesį nukreipti į viliojančią perspektyvą - pažada Jam visas pasaulio karalystes: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei, parpuolęs ant žemės, pagarbinsi mane“ (Mt 4,10). Atrodo, kokia maža kaina – tik parpulti ant kelių ir pagarbinti „geradarį“ – ir viskas bus tavo. Ne taip seniai velnio rolę atlikdavo sovietinio saugumo pareigūnai, verbuodami partizanus, dvasiškius ir pasauliečius dirbti kolaborantais ir už tai žadėdami daug privilegijų: keliones į užsienį, galimybes padaryti karjerą ir panašiai.
Velnias kviečia Jėzų nustebinti žmones, ir ateiti į jų tarpą ant angelų rankų su visa didybe. Tuo tarpu Jėzus, kaip tik priešingai, nori pagydyti žmones iš jų puikybės bei noro viešpatauti, todėl savo pavyzdžiu liudys nuolankumą bei tarnavimą. Jėzus ateis prie Jordano, kaip nusidėjėlis, ir paprašys Jono krikšto. Prieš mirtį jis atsiklaupęs plaus mokinių kojas.
Gundytojas tarsi užjaučia alkaną Jėzų provokuoja padaryti stebuklą - akmenis paverstų duona ir numalšintų savo alkį. Taip, ateis laikas ir Jėzus stebuklingai padaugins duoną, kad pamaitintų tūkstančius alkanų, stebuklingai sugrąžins regėjimą, gydys visokias žmonių negales, prikels net mirusius, tačiau viską darys ne dėl tuščio pasirodymo, bet kad kiti taptų laimingesni. Jėzaus stebuklus lydės meilė ir jie turės tik vieną tikslą – pažadinti žmonėse tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu.
Žmogus visuomet yra kažkuo gundomas. Pagunda duona, tai yra, medžiaginėmis gėrybėmis yra vienas iš pačių stipriausių gundymų. Šiemet minėsime šimtmetį nuo Spalio revoliucijos, kai Rusijoje buvo užsimota sukurti tokią santvarką, kurioje visi būtų sotūs ir laimingi. Per septyniasdešimt metų žmonės matė visko – milijonus sušaudytų, įkalintų, paverstų vergais; matė tuščias parduotuvių lentynas, matė terorą, kuris kėsinosi net į žmogaus žodžius bei mintis,- nematė tik laimės.
Areštuotas arkivysk. Teofilius Matulionis kelis kartus buvo gundomas kolaboruoti su NKVD ir likti laisvėje. Už atsisakymą pirmą kartą septyneriems metams buvo išsiųstas katorgai į Solovkas, antrą kartą - dešimčiai metų į Vladimiro kalėjimą.
Nelengva atsispirti gundymui daiktais ir pinigais, kadangi žmogui jų reikia. Tačiau ne mažiau reikia ir saiko, kad nelaimėtų godumas. Neturintieji saiko prasimano daug bėdų. Velnias gundo žmogų žavėtis pinigais ir eiti į nešvarius sandėrius, į išdavystes, į kitų žmonių išnaudojimą, pardavinėti savo kūną ir kitus gėdingus dalykus.
Nelengva atsispirti garbės ir valdžios pagundai. Valdžios turėjimas daug ką žada: didesnius pinigus, privilegijas, tam tikrą saugumą ir užtikrintą ateitį. Tačiau valdžios kelias yra labai slidus ir daugelis gundymo egzamino neišlaiko: pradeda ne žmonėms tarnauti, bet rūpintis savimi
Bet kokiam gundymui pasipriešinti nėra lengva. Ką daro gundomas Jėzus? Jis remiasi Dievo žodžiu. Jis sako: „Žmogus yra gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“, „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: ‚Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
Jėzaus pavyzdys primena, kad gundymo metu nevalia likti vieniems, bet visuomet remtis į Dievą. Malda, Dievo žodis, pasninkas yra amžių patikrintos priemonės, kurias naudodamas žmogus visuomet laimi. Pralaimi tik tuomet, kai kovoja vienas.
Arkivysk. Sig. Tamkevičius
